Dauguma žmonių filmus renkasi norėdami pailsėti, atsipalaiduoti ar tiesiog gerai praleisti laiką. Tačiau kartais filmas paliečia kur kas giliau. Kartais po filmo dar ilgai galvojame apie jo veikėjus. Supykstame ant vieno personažo, užjaučiame kitą, atpažįstame save tam tikrose situacijose arba netikėtai susiduriame su savo pačių išgyvenimais. Būtent todėl filmai gali tapti ne tik pramoga, bet ir savęs pažinimo priemone. Žiūrėdami filmą dažnai tapatinamės su veikėjais. Stebime

Dažniausiai stresą suvokiame kaip problemą, kurios norime kuo greičiau atsikratyti. Jis vargina, atima jėgas, trukdo susikaupti, miegoti ir džiaugtis gyvenimu. Tačiau stresas nėra tik priešas, dažnai tai signalas, kad kažkas mūsų gyvenime reikalauja dėmesio. Kartais stresas atsiranda tada, kai prisiimame daugiau, nei galime pakelti. Kartais jis primena apie neišspręstas problemas, užsitęsusį konfliktą, nuolatinį skubėjimą ar poilsio trūkumą. Neretai stresas parodo ir mūsų rib

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime užduoda sau klausimą: „Kas aš iš tikrųjų esu?“ Kartais atrodo, kad gyvename pagal kitų lūkesčius, atliekame kasdienes pareigas, sprendžiame problemas, tačiau retai sustojame ir paklausiame savęs, ko iš tiesų norime mes patys. Savęs pažinimas nėra vienkartinis atradimas. Tai procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Kuo geriau pažįstame save, tuo lengviau suprantame savo poreikius, priimame sprendimus ir kuriame gyvenimą, kuris labiau atitinka

Daugelis žmonių gali pasakyti, ką galvoja, tačiau kur kas sunkiau atsakyti į klausimą: „Ką aš dabar jaučiu?“ Kartais emocijos atrodo painios, prieštaringos ar net trukdančios gyventi. Norisi kuo greičiau atsikratyti nerimo, liūdesio, pykčio ar kaltės. Tačiau emocijos nėra problema, kurią reikia pašalinti. Jos yra svarbi informacija apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Emocijos padeda suprasti mūsų poreikius, ribas, vertybes ir santykius su kitais žmonėmis. Pyktis dažnai signal

Apie nerimą. Kartais žmogus nerimauja ne dėl vienos konkrečios priežasties. Nerimas gali atsirasti, kai gyvenime per daug įtampos, per daug atsakomybių, per mažai poilsio ir per ilgai tenka viską laikyti savyje. Apima jausmas, kad kūnas ir mintys tarsi nebeišsijungia. Nerimą gali stiprinti nežinomybė, baimė suklysti, noras viską kontroliuoti ar nuolatinis galvojimas: „O kas bus, jeigu...?“ Kartais žmogus net pats nebesupranta, dėl ko nerimauja, tačiau viduje vis tiek jaučia į

Apie panikos atakas Pirma mintis – mirsiu. Atrodo, kad kažkas labai negerai. Kyla stipri baimė, pasimetimas, blaškymasis, sunku suprasti, kas vyksta. Gali atrodyti, kad niekas negali padėti. Tačiau nors pojūčiai būna labai stiprūs, panikos ataka nėra pavojinga gyvybei. Panikos ataka – tai staigus stipraus nerimo priepuolis, kuris dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes. Tuo metu žmogui gali atrodyti, kad jis praranda kontrolę, tuoj nualps, gaus infarktą ar net mirs. Kaip

Nieko nesinori. Sunku atsikelti ryte, susikaupti darbe, pasirūpinti kasdieniais reikalais ar mėgautis tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Kartais atrodo, kad net paprasčiausios užduotys reikalauja per daug pastangų. Energijos stoka gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai būna ilgalaikio streso, emocinės įtampos ar pervargimo pasekmė. Kitais atvejais žmogus gali išgyventi perdegimą, depresiją, miego sutrikimus arba ilgą laiką gyventi nepaisydamas savo poilsio ir pore

Anksčiau mėgta veikla nebekelia susidomėjimo. Nebesinori susitikti su draugais, užsiimti mėgstamais pomėgiais ar planuoti ateities. Kartais atrodo, kad viskas tapo pilka ir vienoda. Tokia būsena gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai būna ilgalaikio streso, emocinio išsekimo ar perdegimo pasekmė. Kitais atvejais tai gali būti susiję su depresija, vienišumu, netektimis, ilgą laiką slopinamais jausmais ar fizine liga. Kai žmogus ilgai gyvena įtampoje, rūpinasi kitai

Diena dar neprasidėjo, o jau trūksta jėgų. Vakare norisi pailsėti, tačiau atsigulus mintys nesustoja, sunku užmigti arba miegas tampa paviršutiniškas ir nebeatgaivina. Nuolatinis nuovargis ir miego sunkumai dažnai yra susiję. Kai žmogus ilgą laiką gyvena įtampoje, organizmas gali nebesugebėti tinkamai pailsėti net tada, kai tam atsiranda galimybė. Kartais tai susiję su stresu, emociniais sunkumais, perdegimu ar nerimu. Kitais atvejais priežastys gali būti ir fizinės – įvairio

Kai šeimoje atsiranda sunki liga, dažniausiai visas dėmesys nukrypsta į sergantį žmogų. Natūraliai rūpinamės jo gydymu, savijauta, poreikiais ir kasdieniais sunkumais. Tačiau ilgainiui pagalbos gali prireikti ir jums, kurie slaugote šeimos narį. Nuolatinis rūpinimasis kitu žmogumi reikalauja daug jėgų. Atsiranda nuovargis, miego stoka, nerimas, įtampa ir didžiulė atsakomybė už savo artimąjį. Kai kuriems žmonėms tampa sunku prisiminti, kada paskutinį kartą jie ilsėjosi ar skyr

Rūpinimasis sergančiu artimuoju dažnai laikomas meilės ir atsidavimo išraiška. Tačiau apie tai, kaip jaučiasi pats slaugantis žmogus, kalbama gerokai rečiau. Daugelis artimųjų prisipažįsta, kad kartais jaučiasi pavargę, išsekę, suirzę ar net pikti. Ir labai dažnai po šių jausmų ateina kaltė: „juk jis serga, o ne aš“, „neturėčiau skųstis“ „turiu būti stipri,“ „negaliu pavargti.“ Tačiau rūpinimasis kitu žmogumi reikalauja daug jėgų. Ne tik fizinių, bet ir emocinių. Slauga dažna

Kai suserga vienas žmogus, dažnai suserga visa šeima. Žinoma, diagnozę gauna vienas asmuo. Tačiau ligos pasekmės paliečia visus, kurie gyvena kartu. Staiga pasikeičia įprasta gyvenimo tvarka. Atsiranda gydytojų konsultacijos, tyrimai, vaistai, nežinomybė ir laukimas. Pokalbiai namuose pradeda suktis apie ligą, gydymą ir ateitį. Šeima, gyvenusi įprastą gyvenimą, pradeda gyventi pagal ligos taisykles. Nesvarbu, ar tai onkologinė liga, demencija, priklausomybė, ar kita sunki dia

Kalbant apie alkoholio problemą šeimoje dažniausiai dėmesys krypsta į geriantį žmogų. Kalbame apie priklausomybę, gydymą, sveikatos problemas ar santykių konfliktus. Tačiau gerokai rečiau klausiame, ką prisimena vaikai, augę tokioje aplinkoje. Vienoje apklausoje suaugusių žmonių buvo prašoma įvertinti, kiek vaikystėje jie jautė tėvų meilę, saugumą, priežiūrą, dėmesį ir pagarbą. Svarbu pabrėžti, kad šie duomenys neparodo objektyvios šeimų situacijos. Jie atskleidžia tai, kaip

Kai šeimoje trūksta stabilumo, aiškių ribų ar emocinio saugumo, vaikas prisitaiko prie aplinkos, kuri dažnai yra nenuspėjama. Jis mokosi stebėti, numatyti, reaguoti, o ne remtis savo poreikiais. Patirtis tampa fragmentuota: vienu metu gali būti artumas, kitu – atstūmimas, vienu metu ramybė, kitu – įtampa. Tokioje aplinkoje formuojasi ne nuoseklus emocinis pagrindas, o prisitaikymo būdai. Vaikas išmoksta slopinti jausmus, perimti atsakomybę, kontroliuoti save ar situacijas, ka

Žmonės iš šalies dažnai klausia: „Kodėl ji tiesiog neišeina?“ Tačiau tie, kurie gyvena šalia priklausomybę turinčio žmogaus, žino, kad atsakymas nėra toks paprastas. Santykiai neprasideda nuo priklausomybės, konfliktų ar pažadų. Jie prasideda nuo meilės, bendrų planų, svajonių ir tikėjimo ateitimi. Todėl palikti tenka ne tik žmogų. Tenka atsisveikinti ir su viltimi, kad vieną dieną viskas bus taip, kaip buvo anksčiau. Brt deja, taip nebus. Viltis. Daugelis artimųjų ilgą laiką

Kartais atrodo, kad negalite ramiai žiūrėti į kito žmogaus sunkumus. Norisi padėti, patarti, išspręsti problemą, prisiimti atsakomybę ar net paaukoti savo laiką, jėgas ir poreikius. Iš pradžių tai atrodo kaip rūpestis ir gerumas. Tačiau ilgainiui galite pastebėti, kad pavargstate, nusiviliate ar net jaučiatės išnaudojami. Kodėl taip nutinka? Dažnai noras gelbėti kitus prasideda daug anksčiau nei suaugusio žmogaus gyvenime. Kai kurie žmonės nuo vaikystės išmoksta rūpintis kita

Jūs galite palaikyti, paskatinti kreiptis pagalbos, suteikti informacijos, tačiau negalite prisiimti atsakomybės už jo sveikimą. Leiskite sau nustatyti ribas ir jų laikykitės. Dažnai artimieji ilgą laiką taikstosi su tuo, ko niekada netoleruotų kitose situacijose. Svarbu aiškiai apsibrėžti: - kokio elgesio nepriimsite; - kaip elgsitės, jei šios ribos bus peržengtos; - ką galite padaryti dėl savo ir vaikų saugumo. Ribos ne bausmė, jos reikalingos tam, k

Gyvenimas su geriančiu žmogumi dažnai tampa nuolatine įtampa. Vieną dieną atrodo, kad viskas gerai, kitą vėl pykčiai, pažadai, nusivylimas ir laukimas, kas bus toliau. Daugelis moterų ilgą laiką tiki, kad gali padėti savo vyrui nustoti gerti. Kalba, prašo, įkalbinėja, slepia problemą nuo aplinkinių, ieško gydymo būdų. Tačiau dažnai ateina skaudus suvokimas, kad kito žmogaus pakeisti negalime. Sprendimą gydytis gali priimti tik pats žmogus. Tačiau tai nereiškia, kad reikia su

Dauguma žmonių, susidūrusių su alkoholio vartojimo sunkumais, ilgą laiką nemano, kad turi problemą. Dažnai atrodo, kad situacija yra kontroliuojama, o vartojimas – toks pats kaip ir daugelio kitų žmonių. Tačiau laikui bėgant alkoholis gali pradėti daryti įtaką savijautai, santykiams, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Į kokius ženklus verta atkreipti dėmesį? Pagalvokite, ar jums pažįstamos šios situacijos: - pažadate sau išgerti nedaug, tačiau sustoti tampa sunku; -