Daugelis žmonių gali pasakyti, ką galvoja, tačiau kur kas sunkiau atsakyti į klausimą: „Ką aš dabar jaučiu?“ Kartais emocijos atrodo painios, prieštaringos ar net trukdančios gyventi. Norisi kuo greičiau atsikratyti nerimo, liūdesio, pykčio ar kaltės. Tačiau emocijos nėra problema, kurią reikia pašalinti. Jos yra svarbi informacija apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime.
Emocijos padeda suprasti mūsų poreikius, ribas, vertybes ir santykius su kitais žmonėmis. Pyktis dažnai signalizuoja, kad kažkas peržengė mūsų ribas. Liūdesys gali rodyti netektį, nusivylimą ar svarbaus ryšio stoką. Baimė padeda pastebėti grėsmę arba nežinomybę. Kaltė gali priminti apie mūsų atsakomybę, o kartais – apie pernelyg griežtus reikalavimus sau.
Kai emocijų nesuprantame, jos dažnai ima reikštis kitais būdais. Vietoj aiškaus liūdesio gali atsirasti nuovargis. Vietoj baimės ar nerimo – įtampa. Vietoj pykčio – susierzinimas ar savęs kaltinimas.
Ne visada lengva atpažinti savo jausmus. Ypač jeigu vaikystėje nebuvo įprasta apie juos kalbėti. Daugelis žmonių užaugo girdėdami, kad nereikia verkti, pykti, bijoti ar rodyti silpnumo. Tuomet emocijos neišnyksta – jos tiesiog lieka neišgirstos.
Gebėjimas pažinti savo emocijas nereiškia, kad visada jausimės gerai ar kontroliuosime kiekvieną reakciją. Tai reiškia, kad pamažu mokomės geriau suprasti save.
Kai suprantame savo emocijas, dažnai tampa aiškiau suprasti:
- ko mums reikia;
- kas mums svarbu;
- kodėl reaguojame būtent taip;
- kokiose situacijose jaučiamės gerai, o kokiose – ne;
- kokias ribas norime nustatyti santykiuose.
Savęs pažinimas prasideda ne nuo atsakymų, o nuo smalsumo sau. Paklauskit savęs, „kaip aš dabar jaučiuosi?“ Nuo šio klausimo dažnai prasideda gilesnis savęs pažinimas.