Dažniausiai stresą suvokiame kaip problemą, kurios norime kuo greičiau atsikratyti. Jis vargina, atima jėgas, trukdo susikaupti, miegoti ir džiaugtis gyvenimu. Tačiau stresas nėra tik priešas, dažnai tai signalas, kad kažkas mūsų gyvenime reikalauja dėmesio.
Kartais stresas atsiranda tada, kai prisiimame daugiau, nei galime pakelti. Kartais jis primena apie neišspręstas problemas, užsitęsusį konfliktą, nuolatinį skubėjimą ar poilsio trūkumą.
Neretai stresas parodo ir mūsų ribas. Jis gali signalizuoti, kad per ilgai stengiamės įtikti kitiems, ignoruojame savo poreikius arba gyvename taip, tarsi visada turėtume būti stiprūs ir susitvarkyti vieni.
Kartais už streso slypi ir emocijos, kurių nenorime matyti: pyktis, baimė, liūdesys ar nusivylimas.
Kuo ilgiau jas ignoruojame, tuo garsiau apie save gali priminti kūnas ir psichika. Todėl verta savęs paklausti:
- Kas šiuo metu man kelia didžiausią įtampą?
- Ką bandau kontroliuoti?
- Ar bandau kažko išvengti?
- Ko man šiuo metu labiausiai trūksta?
- Kokius savo poreikius esu nustūmęs į šalį?
Žinoma, ne kiekvieną stresinę situaciją galime pakeisti. Gyvenime pasitaiko netekčių, ligų, finansinių sunkumų ir kitų aplinkybių, kurių nekontroliuojame. Tačiau net ir tokiose situacijose galime geriau suprasti savo reakcijas ir ieškoti būdų pasirūpinti savimi.
Kartais stresas ne tiek pasako, kad su mumis kažkas negerai, kiek primena, kad per ilgai gyvenome nepastebėdami to, kas mums iš tiesų svarbu.