Anksčiau mėgta veikla nebekelia susidomėjimo. Nebesinori susitikti su draugais, užsiimti mėgstamais pomėgiais ar planuoti ateities. Kartais atrodo, kad viskas tapo pilka ir vienoda.
Tokia būsena gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai būna ilgalaikio streso, emocinio išsekimo ar perdegimo pasekmė. Kitais atvejais tai gali būti susiję su depresija, vienišumu, netektimis, ilgą laiką slopinamais jausmais ar fizine liga.
Kai žmogus ilgai gyvena įtampoje, rūpinasi kitais, sprendžia problemas ir nepastebi savo poreikių, gali ateiti momentas, kai nebelieka jėgų ne tik veikti, bet ir jausti džiaugsmą.
Į ką verta atkreipti dėmesį? Pagalvokite, ar kartu nepasireiškia ir kiti sunkumai:
- nuolatinis nuovargis;
- liūdesys ar vidinė tuštuma;
- sumažėjęs noras bendrauti;
- miego problemos;
- sunkumas susikaupti;
- beviltiškumo jausmas;
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi;
- jausmas, kad gyvenimas prarado spalvas ar prasmę.
Ką galite padaryti? Pirmiausia verta sustoti ir paklausti savęs:
- Kada paskutinį kartą jaučiau nuoširdų džiaugsmą?
- Kas pasikeitė mano gyvenime?
- Ar pastaruoju metu turėjau pakankamai poilsio?
- Ar ne per ilgai gyvenau ignoruodamas savo poreikius?
Kartais padeda mažesnis tempas, poilsis, laikas gamtoje, fizinis aktyvumas, bendravimas su artimais žmonėmis. Svarbu nespausti savęs „būti laimingu“, o pabandyti suprasti, ką šiuo metu išgyvenate.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jeigu tokia būsena tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, nebedžiugina tai, kas anksčiau buvo svarbu, darosi sunku atlikti kasdienes užduotis ar kyla jausmas, kad gyvenimas prarado prasmę, verta kreiptis į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Kartais džiaugsmo stoka nėra tinginystė ar charakterio bruožas. Tai gali būti signalas, kad jūsų emociniai, psichologiniai ir fiziniai ištekliai yra išsekę ir jiems reikia dėmesio.