top of page

Panikos ataka: kas vyksta mano kūne?

  • Jun 2
  • 2 min read

Apie panikos atakas


Pirma mintis – mirsiu. Atrodo, kad kažkas labai negerai. Kyla stipri baimė, pasimetimas, blaškymasis, sunku suprasti, kas vyksta. Gali atrodyti, kad niekas negali padėti. Tačiau nors pojūčiai būna labai stiprūs, panikos ataka nėra pavojinga gyvybei.

Panikos ataka – tai staigus stipraus nerimo priepuolis, kuris dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes. Tuo metu žmogui gali atrodyti, kad jis praranda kontrolę, tuoj nualps, gaus infarktą ar net mirs.


Kaip jaučiasi žmogus panikos atakos metu? Panikos ataka gali prasidėti netikėtai arba po didesnio streso. Dažniausi simptomai:

-         stiprus širdies plakimas;

-         oro trūkumo jausmas;

-         spaudimas ar skausmas krūtinėje;

-         galvos svaigimas;

-         drebulys;

-         prakaitavimas;

-         pykinimas;

-         rankų ar kojų tirpimas;

-         stipri baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar mirti.

Kartais žmogus jaučiasi tarsi atsiskyręs nuo savęs, o aplinka atrodo svetima ar nereali.


Kodėl taip nutinka? Panikos atakos metu organizmas įjungia pavojaus signalą, nors realios grėsmės nėra. Kūnas pradeda ruoštis gintis arba bėgti, todėl pagreitėja širdies plakimas, kvėpavimas ir atsiranda kiti nemalonūs pojūčiai.

Nors atrodo, kad vyksta kažkas labai pavojingo, iš tikrųjų tai yra stipriai suaktyvėjusi natūrali organizmo apsauginė reakcija.

Ką galiu padaryti panikos atakos metu? Pirmiausia priminkite sau: tai panikos ataka. Ji praeis.

Gali padėti:

-         lėtas ir ramus kvėpavimas;

-         dėmesio nukreipimas į aplinką;

-         pėdų jutimas remiantis į grindis;

-         šalto vandens gurkšnis arba veido nuskalavimas;

-         pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite.

Svarbiausia – ne kovoti su panika, o leisti jai pamažu nuslūgti.


Kada verta kreiptis pagalbos?

Jeigu panikos atakos kartojasi, pradėjote vengti tam tikrų vietų ar situacijų, nuolat gyvenate laukdami kito priepuolio arba nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Specialistas gali padėti suprasti, kas palaiko paniką, ir išmokti būdų, kaip ją įveikti.

Recent Posts

See All
Kodėl aš nuolat nerimauju?

Apie nerimą. Kartais žmogus nerimauja ne dėl vienos konkrečios priežasties. Nerimas gali atsirasti, kai gyvenime per daug įtampos, per daug atsakomybių, per mažai poilsio ir per ilgai tenka viską laik

 
 
Nebeturiu jėgų: ar tai depresija?

Nieko nesinori. Sunku atsikelti ryte, susikaupti darbe, pasirūpinti kasdieniais reikalais ar mėgautis tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Kartais atrodo, kad net paprasčiausios užduotys reikalauja per

 
 
Kodėl niekas nedžiugina?

Anksčiau mėgta veikla nebekelia susidomėjimo. Nebesinori susitikti su draugais, užsiimti mėgstamais pomėgiais ar planuoti ateities. Kartais atrodo, kad viskas tapo pilka ir vienoda. Tokia būsena gali

 
 
bottom of page