Kodėl aš nuolat nerimauju?

Apie nerimą. Kartais žmogus nerimauja ne dėl vienos konkrečios priežasties. Nerimas gali atsirasti, kai gyvenime per daug įtampos, per daug atsakomybių, per mažai poilsio ir per ilgai tenka viską laikyti savyje. Apima jausmas, kad kūnas ir mintys tarsi nebeišsijungia.

Nerimą gali stiprinti nežinomybė, baimė suklysti, noras viską kontroliuoti ar nuolatinis galvojimas: „O kas bus, jeigu...?“ Kartais žmogus net pats nebesupranta, dėl ko nerimauja, tačiau viduje vis tiek jaučia įtampą, spaudimą krūtinėje, neramias, kartais net įjyrias mintis, sunkumą užmigti ar nuolatinį budrumą.

Nerimas nėra silpnumo požymis. Tam tikras nerimas žmogui netgi naudingas – jis padeda pastebėti pavojus, pasiruošti svarbiems įvykiams ir priimti sprendimus. Tačiau ilgalaikis nerimas, kai gyvenama nuolatinėje įtampoje ir ignoruojami tikrieji savo poreikiai, gali neigiamai veikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Kas gali padėti pradžioje?

Pirmiausia verta sustoti ir paklausti savęs:

• Dėl ko aš dabar iš tikrųjų nerimauju?

• Ką aš bandau sukontroliuoti?

• Ko man šiuo metu trūksta – poilsio, aiškumo, palaikymo ar saugumo?

Kai nerimas labai stiprus, gali padėti paprasti būdai: lėtesnis kvėpavimas, dėmesio nukreipimas į tai, ką matau, girdžiu ir jaučiu, trumpas pasivaikščiojimas ar pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikiu.

Jeigu nerimas kartojasi dažnai, trukdo miegoti, dirbti, bendrauti ar gyventi įprastą gyvenimą, verta kreiptis pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti, iš kur kyla nerimas, ir ieškoti ne tik būdų sumažinti simptomus, bet ir gilesnių šios būsenos priežasčių.