Nieko nesinori. Sunku atsikelti ryte, susikaupti darbe, pasirūpinti kasdieniais reikalais ar mėgautis tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Kartais atrodo, kad net paprasčiausios užduotys reikalauja per daug pastangų.
Energijos stoka gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai būna ilgalaikio streso, emocinės įtampos ar pervargimo pasekmė. Kitais atvejais žmogus gali išgyventi perdegimą, depresiją, miego sutrikimus arba ilgą laiką gyventi nepaisydamas savo poilsio ir poreikių.
Energijos stoka gali būti vienas iš depresijos požymių, tačiau vien pagal šį simptomą depresijos nustatyti negalima.
Į ką verta atkreipti dėmesį? Pagalvokite, ar kartu nepasireiškia ir kiti sunkumai:
- nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika;
- sumažėjęs noras bendrauti;
- dingęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau patiko;
- sunkumas susikaupti;
- miego problemos;
- nuolatinis nuovargis net ir pailsėjus;
- padidėjęs dirglumas;
- kaltės, beviltiškumo ar bejėgiškumo jausmas.
Ką galite padaryti? Pirmiausia verta sąžiningai paklausti savęs:
- Kiek laiko taip jaučiuosi?
- Ar pastaruoju metu turėjau pakankamai poilsio?
- Ar mano gyvenime nėra per daug streso?
- Kada paskutinį kartą jaučiausi pailsėjęs ir turėjau energijos?
Kartais padeda mažesnis tempas, reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, laikas sau ir pokalbiai su artimais žmonėmis. Tačiau jeigu energijos stoka tęsiasi ilgą laiką arba trukdo gyventi įprastą gyvenimą, verta kreiptis pagalbos.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Jeigu nuovargis nepraeina kelias savaites ar mėnesius, jaučiate sunkumus atlikti kasdienes užduotis, nebedžiugina anksčiau mėgta veikla arba kyla įtarimas, kad tai gali būti susiję su depresija ar perdegimu, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.
Kartais energijos stokos priežastys būna emocinės, o kartais – fizinės. Todėl svarbu ne tik kovoti su nuovargiu, bet ir suprasti, kas jį sukelia.