top of page

Mano tėvai gėrė: ką prisimena suaugę vaikai?

  • Jun 2
  • 1 min read

Kalbant apie alkoholio problemą šeimoje dažniausiai dėmesys krypsta į geriantį žmogų. Kalbame apie priklausomybę, gydymą, sveikatos problemas ar santykių konfliktus. Tačiau gerokai rečiau klausiame, ką prisimena vaikai, augę tokioje aplinkoje.

Vienoje apklausoje suaugusių žmonių buvo prašoma įvertinti, kiek vaikystėje jie jautė tėvų meilę, saugumą, priežiūrą, dėmesį ir pagarbą. Svarbu pabrėžti, kad šie duomenys neparodo objektyvios šeimų situacijos. Jie atskleidžia tai, kaip savo vaikystę prisimena ir vertina patys žmonės.

Rezultatai pasirodė įdomūs. Aukščiausiai respondentai įvertino priežiūrą, meilę ir saugumą. Daugelis žmonių jautėsi prižiūrėti, rūpinamasi jų kasdieniais poreikiais, jie nebuvo palikti likimo valiai. Tai leidžia manyti, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis tėvai dažnai stengėsi pasirūpinti vaikais taip, kaip mokėjo.

Tačiau vertinant kitus aspektus išryškėjo kitokia tendencija. Žemiausiai buvo vertinami dėmesys ir pagarba. Ką tai galėtų reikšti? Galbūt daugelis vaikų augo žinodami, kad yra mylimi, tačiau kartu ne visada jautėsi išgirsti. Galbūt jų jausmai, poreikiai ar nuomonė nebuvo laikomi tokiais svarbiais kaip suaugusiųjų problemos. Galbūt šeimoje buvo daugiau kalbama apie pareigas nei apie vidinį vaiko pasaulį.

Kai šeimoje atsiranda alkoholio problema, didelė dalis dėmesio natūraliai nukrypsta į ją. Vaikai mato tėvų konfliktus, jaučia įtampą, stebi nuotaikų svyravimus, stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Tokiomis aplinkybėmis jų emociniai poreikiai neretai lieka antrame plane. Ir tai nebūtinai reiškia, kad tėvai nemylėjo savo vaikų. Nors suaugę vaikai pasakoja panašią patirtį: „manimi rūpinosi, bet apie mane mažai žinojo“, „buvau prižiūrėtas, bet jaučiausi vienišas“, „turėjau viską, ko reikėjo gyvenimui, bet...“.

Taigi, kalbant apie vaikystę šeimose, kuriose buvo alkoholio problema, svarbu matyti ne tik tai, kas buvo duota, bet ir ko trūko. Kartais vaikai labiausiai prisimena ne konfliktus ar alkoholį. Kartais jie prisimena tai, kad šalia nebuvo žmogaus, kuris paklaustų: „kaip tu šiandien jautiesi?“

Recent Posts

See All
Užaugau disfunkcinėje šeimoje

Kai šeimoje trūksta stabilumo, aiškių ribų ar emocinio saugumo, vaikas prisitaiko prie aplinkos, kuri dažnai yra nenuspėjama. Jis mokosi stebėti, numatyti, reaguoti, o ne remtis savo poreikiais. Patir

 
 
Kodėl moterys lieka su geriančiais vyrais?

Žmonės iš šalies dažnai klausia: „Kodėl ji tiesiog neišeina?“ Tačiau tie, kurie gyvena šalia priklausomybę turinčio žmogaus, žino, kad atsakymas nėra toks paprastas. Santykiai neprasideda nuo priklaus

 
 
Kodėl nuolat gelbėju kitus?

Kartais atrodo, kad negalite ramiai žiūrėti į kito žmogaus sunkumus. Norisi padėti, patarti, išspręsti problemą, prisiimti atsakomybę ar net paaukoti savo laiką, jėgas ir poreikius. Iš pradžių tai atr

 
 
bottom of page